Auksinė diena – Asta Pilypaitė

Aš viena, išeinu su snaige, su lietum
Ankšta man, o pasaulis toks platus.
Kaip kadais be draugų man kažkaip neramu
Teks pačiai atrast savy jėgų.

Bus audrų, bus žiemų, bus gūdu ir žvarbu,
Teks pajaust šaltį svetimų delnų.
Ar toli už kalnų ar už jūrų gilių,
Aš visur kartosiu šiuos žodžius.

Reikia man dienos auksinės, reikia – šilumos
Aš nemėgstu vėjų ir žiemos.
Ta diena auksinė šiandien dar toli
Aš viena einu jos pasitikt.

Ilgėsys ir tyla, kaip žaizda atvira
Visada primins žodžius mamos –
Tu jauna ir gali jau pati pasirinkt
Spalvas, bet saugokis juodos.

Aš viena, išeinu su snaige, su lietum
Ankšta man, o pasaulis toks platus.
Kaip kadais be draugų man kažkaip neramu
Teks pačiai atrast savy jėgų.

Reikia man dienos auksinės, reikia – šilumos
Aš nemėgstu vėjų ir žiemos.
Ta diena auksinė šiandien dar toli
Aš viena einu jos pasitikt.