Labas – Onsa ir Asta Pilypaitė

Labas, – jis tarė nedrąsiai,
Net nesitikėdamas, kad ji jam atsakys.
Labas, – tarė ji. –
Ar dar pameni tą naktį šiltą,
Kai sėdėdami ant tilto, vyną gėrėm lig paryčių?
Buvo jauku.

Kai jį apkabinai,
Nepamiršiu tikrai.
Ar tu to norėjai, nesupratai.

Tu nebijok, aš būsiu čia,
Nusišypsok ryte, pabudęs šalia.
Tik atsimerk ir rasi mane.
Kai vieniša, šalta, niūru ir tamsu,
Tu rasi mane.

Labas, – ji tarė nedrąsiai,
Net nesitikėdama, kad jis jai atsakys.
Labas, – tarė jis. –
Ar dar pameni tą naktį tylią,
Kai kalbėdami nebyliai, mes žiūrėjom į akis?
Gimė viltis.

Kai jį apkabinai,
Nepamiršiu tikrai.
Ar tu to norėjai, nesupratai.

Tu nebijok, aš būsiu čia,
Nusišypsok ryte, pabudęs šalia.
Tik atsimerk ir rasi mane.
Kai vieniša, šalta, niūru ir tamsu,
Tu rasi mane.

Tu rasi mane…
Tu rasi mane giliam sapne…
(x2)