Metų turtas – Stasys Povilaitis

Tie metai naštą slegiančią palieka
Negailestingai mums be išimties
Kur tu bebūtum, kokie liktų siekiai
Pajusi ją uždėtą ant peties

Prisiminimai leis trumpam sugrįžti
Į praeitį, nuslinkusius metus
Ar dar surasim tiek jėgų ir ryžto
Kur tas jaunystės medis nuostabus

Į praeitį paukščiu jau nepakilsiu
Pavasariai ir tie metus skaičiuos
Ir svajones visas karčiai apvilsiu
Kai visas metų turtas smilkiniuos

Belapiais medžiais darganoje lauksim
Kur laikas dovanoja likimus
Kas buvo skirta, praeitin nuplaukia
Antros jaunystės jau, žinau, nebus

Prisiminimai leis trumpam sugrįžti
Į praeitį, nuslinkusius metus
Ar dar surasim tiek jėgų ir ryžto
Kur tas jaunystės medis nuostabus

Į praeitį paukščiu jau nepakilsiu
Pavasariai ir tie metus skaičiuos
Ir svajones visas karčiai apvilsiu
Kai visas metų turtas smilkiniuos