Niekas nekaltas – Asta Pilypaitė

Nežinau ar ruduo tylus pasistengė už mus
Ir išbarstė jis meilės lapus, užrakino jausmus.
Iš dangaus nukritęs lašas nuramino mane.

Niekas nekaltas, kad meilės nėra
Ir vienatvė – mano dalia.
Niekas nekaltas, kad laiko mažai
Skraido meilės pelenai.

Nežinau kuo dabar tikėt, ko nekęst, ką mylėt
Tarp ilgų praeities valandų pasiklysti galiu.
Eit sunku, pradingo kelias ir paklyst nesunku.

Niekas nekaltas, kad meilės nėra
Ir vienatvė – mano dalia.
Niekas nekaltas, kad laiko mažai
Skraido meilės pelenai.

Mano meilė lyg šaltinis – ji gaivi ir tyra,
Tu esi ne paskutinis, aš buvau ne pirma.

Niekas nekaltas, kad meilės nėra
Ir vienatvė – mano dalia.
Niekas nekaltas, kad laiko mažai
Skraido meilės pelenai. (2 kartus.)