Paklausiau uosio – Irūna Puzaraitė ir Marius Jampolskis

Švelniai man vėl groji tu
Mano sielos stygomis.
Vis dar nieko nesakai,
O tik mane stebi.

Noris vėl paskęst tyloj,
Žvilgsnio begalybėje,
Tavo meilės bučiniuos,
O gal tavam glėby?

Ach, mylėt nemoku aš,
Man lengviau numirti.
Ir iš turtų dyvinų,
Tik garbę teturiu.

Mintys pinas man galvoj
Tarsi būčiau girtas.
Bet tikėk vien akimis,
Aš vien tave geriu.

Gal ryte nubusiu aš
Mūsų meilės pasakoj
Ant balčiausio patalo
Aukso pakraščiais.

Jei ten rasi šiltą,
Alavinę ašarą,
Reiškia, šiąnakt pasakoj
Mes buvom tik svečiai.

Gaisras lai įsižiebia,
Jei nelemta židiniui,
Tegul kūnai sudega
Meilės glėbyje.

Ir tegul pasaulis mums
Ir dievai pavydi.
Šią naktį vėl tik aš ir tu
Šią naktį vėl tik aš ir tu
Šią naktį vėl tik aš ir tu
Laiminga pabaiga.

Šią naktį vėl tik aš ir tu
Šią naktį vėl tik tu ir aš
Šią naktį vėl tik aš ir tu…