Popieriniai laivai – Neda Malūnavičiūtė

Kai rudens daina į mano langą krenta
Tik laikraščių kariai per lietų brenda
Aš atsinešiu aistros prie mūsų židinio liepsnos
Kad žvaigždės danguje nebeužgestų
Ir žvilgsniai vienas kito nepamestų

Nes aš krentu
Kaip lapkričio lietus žemyn
Ir negaliu
Užkliūt už debesų toli

Nes aš tau nesakiau
Kad iš svajonės sidabrinės
Paleisim į kelionę
Mes laivą popierinį

Kur stogų viršūnės baltos ir ledinės
Tik vėjas vogtą skrybėlę skraidina
Aš parašysiu laišką tau, kurio negausi niekada
Apie vidurvasario šaltą sniego griūtį
Apie viduržiemio karščiausią saldžią liūtį

Nes aš krentu
Kaip lapkričio lietus žemyn
Ir negaliu
Užkliūt už debesų toli

Nes aš tau nesakiau
Kad iš svajonės sidabrinės
Paleisim į kelionę
Mes laivą popierinį
(x2)

Paleisim į kelionę
Mes laivą popierinį