Trys milijonai – Marijonas Mikutavičius

Galbūt per daug ir per ilgai mes kariavom,
Galbūt per ilgai kartojom žodį “šlovė” (jė-jė, jė-jė)
Gal kartais per daug iš kitų reikalavom
Ir kartais per tyliai mes norėjom nugalėt.

Bet ir aš ten buvau,
Laimingas pergalės dainas dainavau,
Iškėlęs du pirštus į dangų laikiau,
Nes nugalėtojų jau niekas neteis,
Į juos akmens nepaleis.
Viskas buvo seniai –
Tu per ilgai per ramiai gyvenai,
Bet mano gyvas kraujas vėl atsigaus,
Kaip atsigauna žolė po gero lietaus.
Jė jė jė jė

Nesikankink dėl medalio,
Bet verta kovot ligi galo dėl savo garbės,
Pabandom iš naujo,
Nors esam pasauly tik trys milijonai,
Neliek savo kraujo dėl aukso,
Nes būsi legenda,
Kol nepraradom vilties,
Net jeigu ir vėl
Tik per klaidą netapom mes čempionais.

Ir aš tūkstantį kartų sakiau savo draugui:
“Mes geri, mes galingi, mes šiandien laimėsim”,
Ir jis sakė “nė velnio”,
Ir jis tūkstantį kartų buvo teisus, bet
Bet geriau negyvent negu visai netikėt (jė).
Nenuleidžiam galvos, net jeigu mums nesiseka
Devynis kartus iš eilės.
Juk mes ne iš tų,
Kur pralaimi dar nenugalėti.
Ir nebelieka jau baimės,
Kada viskas nurimo ir baigės,
Gali numirt iš nevilties ar iš laimės,
Net jei žaidi tik šachmatais arba dartais.
Juk būna, kad kartais
Lieki vienas be draugo
Ir jauti, jog kažkas tave saugo.
Mes per vieną naktį dideli užaugom
Ir mes galingi iš naujo (jaho, jaho, jaho).

Nesikankink dėl medalio,
Bet verta kovot ligi galo dėl savo garbės,
Pabandom iš naujo,
Nors esam pasauly tik trys milijonai,
Neliek savo kraujo dėl aukso,
Nes būsi legenda,
Kol nepraradom vilties,
Net jeigu ir vėl
Tik per klaidą netapom mes čempionais.
(2 k.)