Tu nežinai – Eglė Jakštytė

Tu nežinai, kodėl ruduo man draugas
Paniurę veidai kodėl sušildo, nežinai
Apkabins mane vanduo
Išbučiuos mėnulio upės
O savo paskutinį žodį man tarei
Kai tavęs nėr šalia, man gerai

Tu nežinai, kodėl rytojus niekas
Koks oras poryt man jau nerūpi – ar žinai?
Nuo šiandien visiems laikams
Užmiršk mane, prašau
Nes savo paskutinį žodį jau tarei
Kai tavęs nėr šalia, man gerai

Ir nesvarbu, ką tau jaučiau
Nesvarbu, kad aš žinau
Pavirs į ledo kalną jausmas
Skirtas man ir tau
Kai tavęs nėr šalia, man ramiau

Nutolo jau krantas
Būti nelemta
Mylėti nelemta
Gyveni tik kartą
Nėra prasmės jau viską tęst

Apkabins mane vanduo
Išbučiuos mėnulio upės
O savo paskutinį žodį
Tu jau pasakei

Ir nesvarbu, ką tau jaučiau
Nesvarbu, kad aš žinau
Pavirs į ledo kalną jausmas
Skirtas man ir tau

Kai tavęs nėr šalia…
Tavęs nėr šalia…
Kai tavęs nėr šalia…
…man ramiau…