Tyla – Onsa

Taip ramu ir taip gera pabūti su ja
Įsileidau aš ją ir užmigom drauge
Į langą tąsyk beldės tyla
Plunksna ant žemės krenta žaibo trenksmu
Tyliai, bet aiškiai kalba tamsa
Širdis, girdžiu, mano vis dar gyva

Tyla nėra amžina
Paskęst galim joje (giliai, giliai)
Prieik ir pažadinki ją ramiai
Tyla nėra amžina
Paskęst galim joje (giliai, giliai)
Prieik ir palieski tu ją švelniai

Taip ramu ir taip gera pabūti kartu
Tu nežinojai, be tavęs man sunku
Norėčiau išgirsti, kuo tu vardu
Beje, tu tyla, kuri pabunda nakčia
Susitiksim ir vėl, išsiskirsim ryte
Bet kai nekalbėsiu, tu būsi šalia

Tyla nėra amžina
Paskęst galim joje (giliai, giliai)
Prieik ir pažadinki ją ramiai
Tyla nėra amžina
Paskęst galim joje (giliai, giliai)
Prieik ir palieski tu ją švelniai