Kaip išsaugot šio, vakaro tolį ir tylą,
Ir tave ant šio kalno, vidury sutemų.
Tavo matinis veidas, iš lėto sudyla,
Kad pradingsi iš viso, bijoti imu, bijoti imu.

Ir laikau aš apglėbęs
Tave, tarsi lobį
Kurį tyko pagrobti,
Plėšrioji tamsa.
Tu dabar tarsi ta, pagauta antilopė,
Mano rankų nelaisvėj, drebi visa, drebi visa.

Kaip tave man išsaugot, kaip tave išlaikyti,
Kad paliktum jauna, ir lyg skausmo miela.
Aš bandysiu tave,
Amžinai uždaryti,
Į eilėraščio narvą,
Drauge su tyla, drauge su tyla.

Į eilėraščio narvą, šią akimirką trapią,
Ir žvaigždės, kurios, mirksi nedrąsiai skliaute.
Nenuimk mano rankų,
Šių linguojančio trapo.
Ką aš veiksiu, jei vienas.
Liksiu krante, liksiu krante.

Kaip tave man išsaugot, kaip tave išlaikyti,
Kad paliktum jauna, ir lyg skausmo miela.
Aš bandysiu tave,
Amžinai uždaryti,
Į eilėraščio narvą,
Drauge su tyla, drauge su tyla. (2 kartus)