Audrų nualintoj nakty
įkaitus žemė tyliai atsikvėps
ant šlapio suolo parko pakrašty
kuždėsiu tau karštas mintis

pr.:
dabar tu mano tiktai mano
ir aš džiaugiuosi tavimi
tik prieš tave nublanksta audros
tu šiąnakt dievas man esi

aš laukiu visados tokių naktų
kurios žaibais į širdį smelkias
aš prisiglausti prie tavęs galiu
juk tu mane užstosi nuo audrų

Priedainis

žaibais papuoštojenakty
vidurvasario lietuj merkiant
ant šlapio suolo žemės vidury
visam danguj tik mes vieni

Priedainis