Aš prašau tavęs – Gytis Paškevičius

Aš prašau: neišeik, mano meile,
Ten už durų yra liūdesys.
Jam tavęs nė trupučio negaila,
Jis kaip žvaigždę tave užgesys.

Jei gali atsisveikint, neskubinki
Ir prašau, ir prašau, ir prašau: neišduok.
Tu išsemki mane kaip šulinį
Ir kaip drobę, kaip drobę mane sunešiok.

O paskui tebešviečiančius pelenus
Tarsi dainą po žemę paskleisk.
Be tavęs būtų aklas gyvenimas
Ir už tai, ir už tai, ir už tai man atleisk.

Iš tų žodžių, kurių man taip trūko,
Iš lydėjimo tik viltimi
Tu pradėjai mane kaip stebuklą,
Tu mane ir užbaik savimi.

Jei gali atsisveikint, neskubinki
Ir prašau, ir prašau, ir prašau: neišduok.
Tu išsemki mane kaip šulinį
Ir kaip drobę, kaip drobę mane sunešiok.

O paskui tebešviečiančius pelenus
Tarsi dainą po žemę paskleisk.
Be tavęs būtų aklas gyvenimas
Ir už tai, ir už tai, ir už tai man atleisk.

Prašau tavęs, prašau tavęs, prašau tavęs: neišeik…
Prašau tavęs, prašau tavęs, prašau tavęs: neišduok…