Franka – Stasys Povilaitis

Laisvės alėjoj aš ją išvydau,
Jinai praėjo – visai išskydau,
Galva dunksnoja, pakinkliai virpa,
Nelaiko kojos, širdis nutirpo.

O Franka, Franka, ištiesk man ranką
Tavim gyvensiu pakol pasensiu

„Tu bičas fainas“,- jinai man klojo,
Širdis iš laimės paukščiu plasnoja.
„Ateik aštuntą prie pašto kampo –
Nueisim „Tulpėn“, įkalsim šampo.“

O Franka, Franka man atitenka
Sudie, o Irma, tu man ne firma.

Iš ryto kinas, popiet „Rambynas“
Alus ir vynas galvą svaigina
Vos ne lig ryto šauni „Orbita“
Ir baigias kelias, kur „Trys mergelės“

O Franka, Franka vis knaipes lanko
O aš vos spėju sukurti frankų

Gerai mums klojos, gerai mums ėjos
Tik štai kišenėj sušvilpo vėjas
Ji pabučiavo, mūs meilė dingo
Ir nuvažiavo „Žibinto“ linkui

O Franka, Franka vėl knaipes lanko
Tik jau su Edzka, nes jis prie frankų

Vai brangiai saldūs tie meilės pančiai
Į Laisvę neisiu, užteks ir Šančių
Kol atsigausiu, išsilaižysiu
Į tokius kadrus nesidairysiu

O Franka Franka, tavęs užtenka
Iš kaimo Irma – pigesnė firma