Krantų gėlė – Vilniaus aidai

Jūra, mus išauginusi jūra, jūra mūs motina,
Audros vėjuos liūliavai tu mus lopšine savo.
Jūra, jau atsisveikinam, jūra, klystam išklystam jau.
Ak motulė – jūra, jūra, laimės tu man palinkėk.

Kartais meilė ateina į mūsų širdį –
saldus nektaras kvapnių pirmutinių gėlių.
Už audrų jūros dainą, už gyvybę ir mirtį
Ji man svarbesnė, nes aš pirmąkart myliu.

Jūra, mėlyna švytinti jūra, veidą nuplauki man,
Lyg motulė apkabinki, švelniai priglauski.
Jūra, saugok mūs gintarą, jūra, lauki sugrįžtančio,
Išrašytų kranto smėly mūsų vardų neužliek.