->
Visos svajonės lieka kažkur praeity,
Vaikiškos mintys skęsta gilioj užmaršty…
Kam atsisakom to kuo maži tikėjom, nešiojom ir slėpėm širdy?
Kas man į visą tai atsakys?
Norime būti suaugę, solidūs, rimti,
Tikimės tapti būtent tokie ateity.
Metame viską ir imamės to, kas mums vaikystės svajų neatstos,
Esam šiandien negalvodami, kas bus rytoj.
Aš tikiu, kad viskas bus gerai,
Kad mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai,
Aš taip noriu žinot, ką jūs galvojat apie tai,
Sakau: būkim vaikai, svajokime kaip vaikai…
Tikrąją laimę norim visi surast,
Ieškome, blaškomės, bandom kažką suprast…
Bet prisiminkim: kai buvom vaikai, laimingi buvome tikrai,
Galbūt todėl, kad tos laimės reikėjo mažai
Aš tikiu, kad viskas bus gerai,
Kad mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai,
Aš taip noriu žinot, ką jūs galvojat apie tai,
Sakau: būkim vaikai, svajokime kaip vaikai…
Laikas nelaukia, laiką nuneš ateitis…
Vaiko svajonės – mano šventa viltis.
Noriu tikėt, kad tais laikais, kurie atūš, kurie ateis,
Liksime mes nors truputį vaikais…
Aš tikiu, kad viskas bus gerai,
Kad mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai,
Aš taip noriu žinot, ką jūs galvojat apie tai,
Sakau: būkim vaikai, svajokime kaip vaikai…
Palikite komentarą