->
Dovanojai sparnus man
Ir išmokei pakilt aukštai
Nežinojau tada dar
Ką aukoti teks už tai
Pripažinti skaudu, kad
Tie sparnai buvo laikini
Nepripranta širdis, bet
Šiandien mes jau tolimi
Baltas sniegas iš dangaus
Tavo pėdsakus paslėps
Bet jau niekas neišraus
Vardo tavo man iš širdies
Nebenoriu savęs guost
Būt liūdna ar linksma
Nebenoriu mylėt žiemos
Be tavęs ji man svetima
Bet žiema ne amžina
Jei jai lemta išnykt, tegu
Ką žadėjai kažkada
Virsta tirpstančiu sniegu
Jeigu nori išeit, eik
Jeigu nori pamiršt, pamiršk
Tik žinok, ką palikai
Niekada jau nebegrįš
Palikite komentarą